vytis

4 vytìs sf. (4) Rtr, Š, DŽ, OGLII242, FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI63, J.Jabl, P.Skar, výtis (1) [K], BzBkXXX123; SD¹192, SD395, Sut, I, N, LsB546, M, LVIV647, vitìs (4) Skd, (2) Ms, Slnt 1. Pnm, Rd, Ds, Slnt plona, lanksti medžio šaka, ppr. naudojama kam nors pinti arba rišti: Beržinės vỹtys Nmč. Iš vìčių krežius liuobu dirbti: paupiais čia vìtys yr, žilvičių tokių Ms. I paskiau reik vyčių̃: vytìs susukdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Mes kaip atėjom, kaip vytẽlė buvo beržas Aln. Iš vytiẽs nusukau atsailį J. Parsinešiau vyčių̃ gėlių lovelėms aptvert Škn. Nevalnia buvo vytẽlės išsilaužt, už grėblakotį labai bausdavo Grz. Žirniam reikia vyčių̃, reikia vyteles kaišiot Kvr. Būdavo, žirnikam atanešu vytẽlių – i vyniojas Klt. Jeigu nori, kad kopūstų neknistų kurmiai, įbesk į žemę vyteles ir ant jų užverk kiaušinių lukštus LMD(Ign). Pasiema tokią vytẽlę karklo ar ievinę, ir toj vytẽlė sulinksta, kur vanduo Vdn. Vytẽlę tokią pasiemęs, su ta vytelè [ieško vandens gyslos] Žlb. Možna [tvorą] išpint vytim̃ JnšM. Vytim̃ perpinta [tvoros] kuolai Grv. Eikit, vaikai, atsineškit vyčių̃ tvorai tvertie Grv. Ir vėl visi nustebo, kol neliepia kurti vyčių ant kuorų, kol nešaukia žmonių V.Krėv. Gaisrą pamatė bernelis ant dangaus: vytys degė ant aukštų Merkinės kuorų V.Krėv. Ir beržų vytelės juodos šiaušias pumpurais J.Aist. Veršiams kokims tai ten jau vis tiek vytìs dėsi, kad neišlįstų i par viršų nešoktų Lnk. Nuskirtau keturius beržiokus i nešuos namo šitos vytìs Klt. Atneš’ man vỹtį – noriu pašluotie Brsl. | Bulbienio vyteliūte šmirkšt – susirietė gyvatė Klt. Velinas bobai an vytiẽs paduodinėjo kamašus (ps.) Pls. [Darydami medines akėčias] ten tokių vyčių̃ nusuka an tokių medžių Mšk. Seniau dalgės būdavo įtvertos su vytimi Rm. Buvo tie pasaitai irgi iš vyčių̃ padaryti Sb. Rėmai [akėčių] buvo supinti iš vyčių̃ – supintiniai rėmai Pl. Akėčių buvo mediniai kuolai su tokiom vytìm susuktom surišti Slm. Iš vyčių̃ sudaro kilpą, perkiša, susuka – ir neišbira [akėčių] kuoleliai Antr. Medinės akėčios būdavo – vytìm pinti kuolai kokie Kvr. Nutrūko ingrąžtis – buvo susuktas iš nedrūtų vyčių̃ Vdš. Padaro [sūpuokles] tokias iš vyčių̃ Pb. Toki iš vyčių̃ padaryti [jaučiams] pakankai Pb. Ienos tiktai vyčiõm pririšta iš šakų ėglio Trak. Vyčià prisuka ir surišdinėja tas krekvas Btrm. Reikia vyčių parsinešt – jau visas supyniau Mrs. Akėčių vỹtys laiko dantus geležinius Dv. Bučių iš vyčių̃ supina Dv. Kai suriša kūlius, tai perriša vytẽlėm [dengdami stogą] Jdp. Kūlelius eilion deda ir su vytelè pririša Žb. Kad mane įdėję į grabą su šermukšninėms vytims kryžkryžiais surište ir par aukštą [medį] pro drevę įkište, tai aš ir nebegalėsiu pareiti namo LMD(Žg). Apynių virkštėmis ir plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo S.Dauk. ^ Kap jauna vytelė, tada aną lenk, kap pasdaro stora – nuluš LTR(Grv). Šitos raudonosios bulbės kai vytẽlės išbėgo, nemožna išbrist Klt. 2. GrvT14, Sml, Gdr vytinė, rykštė: Reikia parodyt vỹtį ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Reikia su vyčià stovėt prie vaiko Ktk. Vyčià sukapokit varlę (vaiką) už tokį darbą Ktk. Ana diržo nebijo – vytès bijo Trgn. Kad neturi botago, tai išsipjaũ vỹtį, ba karvės neklausis Dgl. Kad avelės eitų namo, tai reikia tą vytį, su kuria pirmą sykį išgena, pakišti po stogu Krkn. Jei nuo viršūnės skusta vytele muši karvę, tai ji susirgs Rm. Pavasario pirmą dieną kaip karves išgena laukan, piemuo turi išganyt viena vytele per ištisą dieną LMD(Tvr). Kai praskalsta, būdavo, ir vyčia uždrožiu Ck. Aš kap sudrožiau su vyčià gera – pakliuvo par tešmenį Aps. Inšėrei vyčià tu jai Dglš. Vyteliū́tę išsilaužiau Dglš. Anas paims iš pėdo vỹtį, ištrauks, rozą duos, tą mes, kitą ima Ker. Su vytelè duoda [per duonos kepalą] – tu, paleistuve, ko išejai miestan, ar neisi namo! Žl. Vỹtį do nešas – arklys i teip bėga Sug. Ė vištos nuej[o] per batviniais, i reikia geros vytès iškapot, ka neit Str. Išsilaužė vỹtį, kai intašė gerai – žinos daugiau, kap lopetas vogt Str. Kap trukterėjo vyčià per kišką, tai net pritūpė Dg. Nuog panščiznos tai teismai tada toki buvo: tai tada teisė vytimì mušt šiknon Vlk. Paimk vỹtį ir išvyk vištas Vlk. Anas arė, ir nutrūko vytis Arm. Kaip apšventalysiu vytelè, tada žinoste! Ant. Kad nuvanosiu taũ su vytelè, tai net kilbasos stovės! Pnd. Vytẽlę pasimsiu per blauzdeles Rš. Va, vytelè kap apdalysiu, tai aptykste kiek Švnč. Visą čėsą ganiau su šitokia vytelýte Mlk. Aš mažas vaikelis kaip grikių pėdelis; škaloj nebuvau, vyties nemačiau, ką žinojau – pasakiau LTR(Pbs). Ponas užlipė in palų, i anas kap ėmė duot vytimì (ps.) Ign. Kvailutis su vytele pliekė brolius LTR(Auk). Ten ir vytį, suvytą iš jaunų berželių, pritaisė BsPIII89. Ąžuolo (Aržuolo Nm, Br) vytìs darbo (darbų JV8) išmokins (išmokys Nm, LTR(VšR)) JD971. Tėvas vytį nusisukęs, užu durų užsibrukęs LTR(Pnd). Jaunikaitis ožkai įsikabinęs už ragų muša su vytele, iki ji sulūžta, ir vis liepia pasisakyt savo nuodėmes LTR(Ut). Nepavarčiau aš petelių nuo smirkščių vytelių LMD(Ign). Ir atpuolė gaspadinė su vyčia švaistyti JD67. Jau motulė dažinojo, žalią vỹtį nusipjovė Čb. Vagį vytimis dybavoti S.Dauk. Tadas, pas klėtį sėdėdamas, tylėjo, rodos, visai kalbos draugų negirdi: susirūpinęs per aulus vyties galu bloškė LzP. Nuėjęs lieps atnešt vyčių kūlį, pašauks mudu pavietin, kur visados plakdavo, ir duos tiek, kad panešti negalėsiva J.Bil. 3. Švnč smūgis vytimi, rykšte; mušimas: Abu apteisė po penkias dešimtis vyčių̃ šiknon Vlk. Už šitą darbą gausi vỹtį per blauzdas Užp. Ar tu nenori vytiẽs žabinės? Pl. Vaikam reikia kap kada vytẽlės Dglš. Palūkėkit, kap pareis gi tata, tai vis vientara duos vytiẽs Dv. Pakabino ir parašė parašą: „Mokslinyčia kytrumo: kiekvienas, norintis laimingai praeiti, turi po penkias vytis suduoti“ BsPIII89. 4. BTŽ(P) palaipa, ūglis. 5. krivūlė: Iki šiol dar nekuriose vietose Žemaičių įsakymą vyresnybės tebvadina lazda arba vytimi S.Dauk. Kame tiktai buvo užnešta jo lazda arba vytis, tuojau buvo kuo veikiausiai išpildyta S.Dauk.

◊ šūdinà vytìs vlg. bet koks niekalas: Nusipirko šū́diną vỹtį Arm.

vỹtį paim̃ti prilupti: Tau reik paim̃ti vỹtį! Skd.